Visame pasaulyje itin populiarėja tarpusavio skolinimo platformos. Lietuva čia irgi nelieka nuošalyje, mūsų šalyje šiuo metu veikia net keletas tokių platformų. Kaip rodo statistikos duomenis, būtent toks būdas skolinti ir skolintis buvo itin populiarus šiais metais. Tarpusavio skolinimo platformose išduotų paskolų portfelis augo kur kas greičiau nei smulkiųjų kreditorių.
Veikia internete
Išplitus informacinėms technologijoms daug verslų persikėlė į virtualią erdvę. Finansinis sektorius buvo ir vis dar yra vienas iš labiausiai linkusiu į inovacijas ir drąsiai, koja kojon žengiantis su naujausiomis technologijomis. Tarpusavio skolinimo platformos yra puikus to pavyzdys. Kur dar galima būtų taip lengvai ir greitai rasti žmogų kuris turi laisvų pinigų bei nori juos įdarbinti ir tą kuriam pinigų šiek tiek pritrūko.
Viso paskolos išdavime dalyvauja trys pusės:
- Kreditorius:
- Tarpusavio kreditavimo platformą administruojanti bendrovę;
- Debitorius (žmogus ar įmonė ieškanti kur gauti paskolą).
Drąsiai galima teigti, kad suteikus paskolą čia ir laimi visos trys pusės. Savo pinigus paskolinęs žmogus uždirbs iš palūkanų, platformos administratorius gaus komisinį mokestį, o ieškantys kredito galės lengviau atsikvėpti, nes gavo reikiamas lėšas. Dalis žmonių tokį investavimo būdą renkasi kaip alternatyvą valiutų prekybai (forex) ar arkcijų, obligacijų spekuliavimui.
Tikimybė, kad investicijos bus nepelningos čia daug mažesnė nei kitose spekuliaciniuose finansų instrumentuose.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Pirmoji tarpusavio kreditavimo platforma www.zopa.com buvo įkurta 2005 metais Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol sėkmingai gyvuojanti bendrovė jau yra paskolinusi daugiau pusantro milijardo eurų. Žmogaus skolinimas žmogui (angl. peer-to-peer arba p2p) tapo puikia alternatyva greitiesiems kreditams bei bankų teikiamos vartojimo paskoloms. Jau po metų - 2006 analogišką veiklą vykdanti bendrovė buvo įkurta JAV. Veiklai išpopuliarėjus įmonės ėmė kurtis viena po kitos, kol galiausiai prieš porą metų ir Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji p2p tarpusavio skolinimo platforma.
Investuoja ir IT milžinai
Prie p2p kreditavimo populiarumo prisideda ir tokie interneto milžinai kaip Google. 2013 metais Google investavo į vienos p2p platformos plėtra šimtą dvidešimt penkis milijonus doleriu. Tuo metu ši interneto milžinė įsigijo maždaug aštuonis procentus tarpusavio kreditavimo platformą valdančios įmonės akcijų. Šiandien šios bendrovės vertė rinkoje yra vertinama daugiau kaip septyniais su puse milijardo dolerių.
Tarpusavio kreditavimo platformos siūlo paskolas ne tik žmonėms, bet ir įmonėms. Tai itin patrauklu naujiems verslams, į kuriuos bankai dažnai žiūri itin skeptiškai ir be užstato ar laidavimo atsisako skolinti.
Investuotojai savo ruožtu yra pritraukiami galimybe įdarbinti savo pinigus. Rekėtų paminėti ir tai, kad nebūtinai vienas žmogus turi suteikti visą paskolą. Gali būti ir taip, kad tarkime 1000 eurų paskolą suteikia dešimt žmonių, visi įdedami po vieną šimtą eurų. Taip yra diversifikuojama rizika, tam atvejui jei pasiskolinusiam asmeniui ateityje kiltu problemų grąžinant paskolą. Beja visas su pradelstais mokėjimais susijusius klausimus (pinigų išieškojimą ir panašiai) tvarko platformos administrorius.